MITYBA – NEATSIEJAMA DALIS SVEIKESNEI GYVENSENAI! KASDIEN PO MAŽĄ ŽINGSNELĮ PIRMYN!

Šis šūkis lydi mano pusryčius, pietus ir vakarienę kiekvieną dieną. Ir visai nesvarbu ar judėjau beprotiškai daug, ar fizinis aktyvumas tądien buvo nedidelis.

Mokausi kuo mažiau apdovanojimus sau sieti su maistu; nes argi tikrai mes ‘apdovanojam’ save tuo ryškiai rožiniu pyragu pagamintu iš sinteninių priedų? Mintyse mes tik akimirką kitą jausimės laimingesni (kol sukramtysim paskutinį kasnį), o tada vėliau… sąžinė prabils – vadinas sprendimas nebuvo tinkamas!

Augalinės kilmės, be pridėtinio cukraus desertai – tikiu yra mažesnė blogybė, papildanti mus dar ir vitaminais ir mikroelementais, kurių gausu datulėse, riešutuose, kokoso aliejuje ir avokaduose; šios sudedamosios dalys yra pagrindas veganiškuose ir žaliavalgiškuose desertuose, kuriuos mėgstu ir skatinu rinktis, panorėjus ko nors saldaus…

Ir vis dėl to – vienas dalykas, žinant ingridientus, gaminti ir valgyti namuose, kitas – valgyti kavinėje ar restorane!

🍲 KAIP RINKTIS PATIEKALUS, VALGANT NE NAMUOSE?

Čia padės ir nenuvils viena paprasta taisyklė –
‘rinkitės mažiausią iš blogybių’.

Tikiu, jog sunku stabtelėti, kuomet alkis graužia pilvą, o akys didelės išvydusios meniu (o dar blogiau švedišką stalą) ir visko norisi, BET turime akimirką spėti prisiminti kelis dalykus:

‣ Valgome ne pirmą ir ne paskutinį kartą;
‣ Ar tikrai ‘numirsim’ neparagavę vieno ar kito?;
‣ Ko jautėme, kad tikrai norime, dar nematę pasirinkimų?
‣ Ką ‘privalome’ paragauti, o ko tikrai ne (ir nieks neįsižeis);
‣ Gal yra kažkas, ko tikrai labai norime (bet nėra labai sveika), tačiau galime pasidalinti su draugu, tad tai netaptų tokia didelė blogybė suvalgius visą patiekalą?

Kitas momentas, tie maži pasirinkimai:

⁍ Duona – gal nereikia jos šalia (iškart informuokim padavėją, stalo šeimininkę);
⁍ Padažas – gal galima jo paprašyti šalia, kad paragavusi užsipiltume (ar nepiltume visai) kiek norisi;
⁍ Garnyras – gal galima keptas bulves pakeisti į kiek daugiau daržovių (už paklausimą niekas nenubaus);
⁍ Ryžiai – užklauskime kokio jie tipo, nes jei bus įprasti suvirę, tai jau geriau paprastai virtos bulvės
⁍ Salotos šalia – ar nebus aplietos ‘nematomu’ keistu padažu? Gal nereikia tada jo visai?

Kai valgome įprastą darbo dienos pietų patiekalą mums nereikia imantrybių, mums nereikia kelių padažų, riebaluose keptų daržovių ir suskrudintų pusfabrikačių. Kasdienai turėtume valgyti kuo paprastesnį kelių ingridientų maistą; produktus, kuriuos turėtume gebėti aiškiai atskirti savo lėkštėje.

O va jau savaitgaliai ir laisvadieiai gali būti skirti pailsėti ir mitybos prasme. Bet tai nereiškia – NEMYLĖTI savęs Savaitgaliai skirti mažumėle pasilepinti, atsipalaiduojant ir išbandant naujus skonius. Nes kiek daug galime patirti per savo skonius!

***

Dauguma mes tapome tokie gurmanai, kad atsisakyti mums nuo vaikystės įstrigusių džiuginančių patiekalų tapo nepaprastai sunku. Bet gal galime juos kaip nors pakeisti? Gal galime juos paversti šiek tiek sveikesniais? O gal – tai tėra kažkoks nereikalingas įprotis (daugiau druskos, daugiau aliejaus, daugiau ketčupo), kurio verta atsisakyti?

Gražaus ir pavasariu kvepiančio savaitgalio linkėdama, kviečiu susimąstyti apie pasirinkimus, kurie lemia mūsų KASDIENIO GYVENIMO KOKYBĘ. Vienas iš tų pasirinkimų, kurių padarome nepaprastai daug per dieną – tai maistas mūsų lėkštėje!

Linkiu kuo daugiau spalvingų, žalių ir energizuojančių kąsnių mums visiems!

A.