Emocinis alkis: maistas – kaip pagalbos šauksmas

Šia tema parašyti norėjau jau seniai, o kadangi sulaukiau tokio klausimo – pajutau, kad tiesiog atėjo laikas iškelti šią temą į dienos šviesą ir aptarti jį taip, kad kiekvienas užsukęs rastų būdų kaip užklupus nesutramdomam norui pasistirpinti labiau nei vertėtų – žinotų kaip elgtis.

Nesumeluosiu sakydama, kad su emociniu valgymu esame susidūrę visi iki vieno. Šiais skubėjimo laikais menkai skiriame erdvės sau, perdaug dėmėsio skiriame darbui, aplinkai ir mažai puoselėjame dalykus svarbius mums patiems ir tam, kas užtikrina mūsų harmoningas asmenybes. Keliame didžiulius lūkesčius kitiems, nemažesnius ir sau, bei visai neleidžiame klysti. Atrodo dar ryte pasižadėjus, kad ‘nuo šiandien valgysiu sveikai’ – tampa misija neįmanoma dar nesulaukus pietų ir visai nepastebimai griebiamės ne pačio geriausio kąsnelio. Kodėl?

Net jeigu pavalgėme pilnavertiškus pusryčius, po kurių atrodytų turėtume būti ramūs bent kelias valandas, atvykus į darbą ir pajutus įtampą, ar kuomet esame nuliūdinti mums brangaus žmogaus, mažai tą naktį miegojome ar apskritai esame pervargę, mes neretai pasijuntame persilpni atsilaikyti ant stalo gulinčiais saldumynais, kolegų vaišinamiems pyragams ar sausainėliams …. Pietaujam dažnai paskubomis, neleidžiam sau atsikvėpti ir štai jau vakarienė namuose, kuomet visas kūnas šaukia: „o dabar pagaliau pavalgysiu ramiai”. Ir čia prasideda didžiausia kova su savimi – „o kada jau gana? Juk visą dieną to laukiau!”.

Tas akimirkas, kai atrodo pamirštam viską ir griebiamės maisto, kad nusiramintume, kad pradžiugintume save ar kad pajustume ‘pilnatvę’ – vadinu Emocinio alkio apraiškomis. Per dieną juk stengiamės viską kontroliuoti ir nors stengiamės iš visų jėgų, dažnai pamirštame save, savo poreikius, akimirkas, kai turime save pasotinti vertingais produktais, skirti LAIKO pusryčiams, pietums ir vakarienei, sveikai užkąsti kuomet jaučiamės pristigę jėgų.

Ką daryti, kad gebėtume atsirinkti, ko reikia kūnui, o ko tik mūsų akims bei sielos ramybei?

  1. Planuokite, ką valgysite dienos metu ir ką vakarienei, turėkite pasiruoštą maistą arba iš anksto peržvelkite kavinės valgiaraštį ar produktų sąrašą, kad išsirinktumėte dar prieš nuvykdami į kavinę ar parduotuvę. Visų svarbiausiai – planuokite, ką ruošite vakarienei dar vykdami namo ir elkitės pagal planą.
  2. Suvalgius pagrindinį patiekalą, ramiai išgerkite arbatos, vandens ir luktelkit bent 10minučių, kol jus pasieks sotumo jausmas. Jei tokio nėra – galite užkąsti dar šiek tiek.
  3. Labai svarbu, kad apskritai valgytumėte SĄMONINGAI:
    • Visą sąvo dėmesį skirkite maistui;
    • Bent minutę ar dvi pasiruošus maistą – mintyse padėkokite už jį;
    • Pajuskite skonių įvairovę, matykite spalvas ir atskirkite skirtingų produktų tekstūras;
    • Įkvėpkite maisto aromato – naudokite uoslę, kaip būdą sustiprinti skonį ir pojūčius;
    • Nusiteikite, kad valgysite, pavyzdžiui 15minučių, nei trumpiau nei ilgiau ir mėgaukitės maistu visą šį laiką;
    • Jei turit galimybę – nekalbėkite, tai atima daug energijos, o ir atitraukia jūsų dėmesį;
    • Kramtykite mažais kąsneliais ir lėtai, o skaniausias patiekalo dalis dar ilgiau nei įprastai.
    • Valgant kelkite klausimus sau: ką jaučiame paragavę to ar ano? Kuri maisto dalis mums patinka labiausiai ir kodėl?
  4. Jei tikrai žinote, kad suvalgėte pakankamai, bet norisi DAR tik dėl to, kad buvo labai skanu ar liko nemažai maisto, užsiimkite tuo, kas nukreiptų mintis. Kai kurie siūlymai gal pasirodys juokingi, bet tikrai veiksmingi:
    • Išsiplaukite dantis ar paskalaukite burną (neseniai atradau nuostabias EcoDenta skalavimo putas – bet kur ir bet kada atvejams);
    • Užsileiskite sau mėgstamą dainą ir išklausykite ją taip atsipalaiduodami, ar net pašokdami;
    • Perskaitykite 1 skyrių knygos;
    • Trumpam pakramtykite gumos;
    • Patikrinkite naujienas;
    • Paskambinkite draugui;
    • Užsiplikykite skanios arbatos;
    • Išeikite iš virtuvės visai į kitą kambarį;
    • Skirkite laiko savo augintiniams;
    • Užsukite į vonios kambarį…

Labai svarbus momentas yra būtent minėtas sąmoningumas. Kad maistas būtų mūsų kuras – mes ir turime jį taip traktuoti. Bet tuo pačiu leisti sau kartais atsipalaiduoti ir išbandyti naujus skonius, ne tik ragaujant, bet ir patiriant maistą, kaip vieną didžiausių malonumų.

Viliuosiu, kad pataikiau bent su vienu patarimu ar esate išbandę kai ką daugiau, kas veikia – pasidalinkit drąsiai komentaruose.